suminti

suminti
1 sumìnti, sùmina, sumýnė tr. 1. K kojomis sutrypti, sumindyti: O kiek pašaro da po kojom sùmina! Užp. Gyvoliai jau kraiką sumýnė Brs. Bet greitai praeivis gėlelę sumynė J.Jan. Nelįsk, vaike, arkliam po kojų – da sumiñs! Ėr. Nueina į tvartą, kur avinėlis su žąsinais buvo, rado žąsinus užbadytus ir sumytus BsPIII63. Atjojęs anuos visus sumynė su tuom žirgu, iškirto BsMtI144. Gūnios nuo arklio nusitraukta, tai kad suminta purve, net baisu paimt Ds. Atvežk gurban, tai mėšlan sumins Sdk. Ir sumynė jį žmones bromoj, jog numirė Ch2Kar7,17. | Ginklus miestus jų sumynei Mž399. 2. prk. paniekinti: Gaila žuvusių ir paties sumintų jaunybės prakilnių svajonių A.Vien. 3. kojomis suplūkti, suspausti, padaryti kietą: Tabaką sodinant dirva tarpueiliuose gerokai suminama J.Krišč. Kai karvės sùmina mėšlą, tai esti geriau Ds. 4. sudėti, sukrauti, sumurdyti minant kojomis: Ar gerai sumynei vežimą? Trgn. Sausas šienas sunku gerai sumint Trgn. Geras mynikas ne tiek ten sumìndavo Ss. Kurgi pašarų nė šapo, jeigu abi daržinės ko nesprogsta nuo kvepiančio šieno, suminto lyg ledas? J.Balt. 5. dažnai vaikščiojant padaryti (taką): Nesumintas kelelis JV989. Sumyniau takelius per aukštus kalnelius LTR(Klm). Prilygin sėklai, puolančiai ant kieto ir žmonių suminto kelio BPI247. ║ nuo ilgo basomis vaikščiojimo padaryti kietą (kojos padą): Kojos (kojų padai) sumintos nebijo ir ražienų Dr. | refl.: Darbininko žmogaus kulnis yra kieta, susimýnusi Šts. Ne tik kulnis, bet ir papirščiai buvo susimynę Šts. 6. refl. pašlapti, susimakoti nuo mynimo: Susimynusias avis reik pakreikti Šts. 7. minant, minkant pagaminti: Vakar mindą sumynė, o šiandieną sulijo Šts. 8. išminti tam tikrą kiekį (linų, kanapių): Jis sumýnė šmotą linų J. Geriau į mintuvus įdėtum ir sumìntum Rm. Sumýniau kanapiejus, ir valaknas labai godnas Lz. | refl. tr., intr.: Nedaug susmýnė šiemet [linų] Lp. Pats vienas susimýniau linus Ds. 9. refl. Švnč susiimti, susiremti, eiti imtynių: Susimynė du vyru – katras katrą parmins J.Jabl. Susmýnė du vaikai mintynių Ds.
◊ avių̃ sumìntas apsileidęs: Ka jis toks avių̃ sumìntas! Rs.
šìrdį sumìnti labai įskaudinti, įžeisti: Tyčiojos iš manęs svietas nedėkingas ir ... man širdį sumynė V.Kudir.
\ minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; parminti; perminti; praminti; priminti; suminti; užminti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • suminti — 2 sumiñti, sùmena, sùminė 1. tr. Grv turėti galvoje, atminti: Iš galvos sumiñt visas pasakas nesuminsì Lz. Kas juos sumiñs, visus tuos vardus! Ad. Negaliu sumiñt viso Šlčn. Kada tai buvo! Sumink tu žmogus viską per tiek metų Skr. Jijė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šuminti — ךùminti ( yti Dsm, Pns), ina, ino 1. žr. šumyti 1: Ot smarkiai šùminom per vakaruškas! Pns. ^ Šùmina kap šuva šulnyj Brš. 2. žr. šumyti 3: Pažiūrėk, mergele, kap marios šumina TDrIV49(Kls). Vėjas šùmina apie kampus Knv. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suminti — sumi̇̀nti vksm. Daũg pašãro po kójomis sumi̇̀nta …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sumindinti — sumìndinti 1. cur. 1 suminti 1: Eik sumindink javus brš. 2. J cur. 1 suminti 8. mindinti; išmindinti; numindinti; sumindinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antminti — 1 antmìnti, añtmina, antmynė (ž.) tr., intr. užminti, užsistoti ant ko: Kad jis jojo par šilelį, šilelis trinkėjo; kur antmynė akminelį, auksu pažibėjo D26. Antmynė žmoguo ant kojos Šv. minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antminti — 2 antmiñti, añtmena, añtminė (ž.) tr. 1. atspėti, atminti: Žmonys spėjo vardus [ežero] visą dieną ir neañčminė ano vardo Žd. 2. užduoti spėti: Antmiñsi mįslę Tl. minti; antminti; atminti; įminti; išminti; numinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmindyti — 1 apmìndyti tr. Š apminti aplink, aptrypti kojomis: Saugant medelius nuo pelių reikia aplink kiekvieną sodo medelį apmindyti sniegą rš. ║ kiek suminti kojomis: Kurgi eini – palauk, kolei sniegą apmìndys Ob. mindyti; apmindyti; įmindyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apminti — 1 apmìnti, àpmina, apmynė tr. 1. apmindžioti, kojomis apletenti: Kaip tiktai apmina žolę, paskui nebenori jos ėsti rš. Ožkos tiktai apmina pašarą B. Teapminiẽ dabar kiaulė tą kraiką Erž. Ko šita višta taip snaudžia? – Kitos vištos ją apmynė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvobulti — apvõbulti 1. KŽ, Žd žr. apvobaloti: Aš nebesukąsnoju – apvõbulu ir nurynu Kal. Babūnė dantų nebtura – apvõbula su smagenimis ir ryna Gd. 2. tr. apvolioti, apvelti, aptrinti: Ta reikėjo jau saujas suminti, ten tiktai apvõbulsi biškelį Lnk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atminti — 1 atmìnti, àtmina, atmynė 1. tr. atmušti, nuvarginti minant (kojas, padus): Apsiauk kojas – grubus kelias, va, kai atmìnsi padus, nepaeisi iš vietos Dkš. ║ refl. minant, trenkiant atšilti: Bet kojos atsimynė, ir joms visai buvo nešalta rš. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”